Profession and/or employment:
Architektė
Cemetery |
Šimonių miestelio kapinės View on Google Maps |
---|---|
Sector |
C |
Row |
000 |
Plot |
0074 |
Detailed information
Architektė Gražina Pajarskaitė (Gaga) gimė 1944 09 22 Juodžiūnuose (Kupiškio r.). Jau mokydamasi Šimonių vidurinėje mokykloje svajojo, kad bus architektė. 1968 m. baigė tuometinį Valstybinį dailės institutą, baigiamajam darbui projektavo parodų paviljonų kompleksą. Dirbo Miestų statybos ir projektavimo institute su pačiais įdomiausiais to laiko architektais: Eduardui Chlomauskui padėjo įrengti Vilniaus sporto rūmus, Nijolei Bučiūtei – projektuoti Operos ir baleto teatro interjerą, Vytautui Čekanauskui – kurti LKP Centro komiteto (dabartinių Vyriausybės) rūmų interjerą. Bendradarbiavo su architektų Gedimino Baravyko, Leonido Merkio ir Sauliaus Šarkino komanda. G. Baravyko paskatinta, 1981 m. G. Pajarskaitė pristatė savo kūrybą pasaulinėje architektūros bienalėje Sofijoje (Bulgarija). Jos projektas „Dialogas su Laurynu Stuoka-Gucevičiumi“ pateko į 40-ies geriausių turą, architektė buvo apdovanota bienalės atminimo medaliu. Yra laimėjusi trečią vietą tarptautiniame konkurse už Erfurto (Vokietija) halės interjero projektą. Sėkmingai konkuravo kuriant Paryžiaus operos interjerą.
1988 m. Dailininkų sąjunga pakvietė ją dirbti Parodų rūmų, vėliau pervadintų Šiuolaikinio meno centru (ŠMC), direktoriaus pavaduotoja. 1997 m. palikusi šias pareigas tvarkė Kazio Varnelio namų-muziejaus ekspoziciją, įrengė nuolatinę ekspoziciją Teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje, mažuosiuose Radvilų rūmuose, tvarkė Kanados lietuvių Antano ir Anastazijos Tamošaičių galeriją „Židinys“, dirbo Vilniaus dailės akademijoje. 1999 m. buvo Kauno tekstilės bienalės architektė. Po kelerių metų drauge su Birute Kulnyte pertvarkė Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) centrinių rūmų erdvę ir pavertė LNM moderniu, patraukliu muziejumi.
Išėjusi į pensiją apsigyveno su mama gimtajame kaime. 2013 m. Kupiškio etnografijos muziejuje parengė nuolatinę ekspoziciją, kuri atskleidžia XIX a. pab. – XX a. pr. kaimo žmogaus buitį ir būtį – gyvenimą nuo lopšio iki mirties. Jos profesinės veiklos geografija Kupiškiu nesiribojo, ji siekė Panevėžį, Telšius, kartais ir Vilnių. Mirė 2019 01 24, palaidota Šimonių miestelio kapinėse.