Palaidoti Algimanto partizanų apygardos pareigūnai, partizanai, žuvę 1949-11-01 Algimanto apygardos štabo bunkeryje, Šimonių girioje, šalia Priepado ežero, kautynėse ir susisprogdinę, apsupus priešams: 1941 m. birželio sukilimo Šimonių būrio vadas, nuo 1947-05-01 Algimanto apygardos vado A. Slučkos-Šarūno pavaduotojas, nuo 1947-06-30 Šarūno rinktinės vadas, nuo 1948-04-15 apygardos štabo viršininkas, nuo 1947 m. spalio Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus-Blinda, Montė, g. 1919 m., gyv. Zubiškių k., Šimonių vlsč., Kupiškio aps. Jam 1999-07-02 pripažintas kario savanorio statusas, 1999-09-03 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam suteiktas pulkininko laipsnis, Algimanto apyg. štabo viršininkas Albinas Pajarskas-Bebas, g. 1923 m., gyv. Jotkonio k., Svėdasų vlsč., Kupiškio aps. 1999-11-22 LR prezidento apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi, štabo adjutantas, Montės partizanų būrio vadas, Julius Burneika-Tardytojas, g. 1918 m., gyv. Kirkėnų k., Skapiškio vlsč., Kupiškio aps., apygardos štabo narys Aleksas Matelis-Audenis, g. 1919 m., gyv. Vikonių k., Svėdasų vlsč., partizanė Stasė Vigėlytė (Vigelytė)-Živilė, g. 1926 m., gyv. Sliepšiškių k., Svėdasų vlsč., partizanė Birutė Šniuolytė-Ida, Ramunė, g. 1931 m., gyv. Radviliškio aps., Kęstučio apygardos vado adjutantas Juozas Leškys-Algis, g. 1922 m. Pastaba: šių partizanų kovos ir žūties, slėptuvės-bunkerio vieta - Ertėjų k., Svėdasų sen. (registrinis unikalus kodas 25104, I 66). Partizano A. Pajarsko-Bebo tėvas Pajarskas ir kiti artimieji žuvusius partizanus iš bunkerio ištraukė, iškart išvežė ir palaidojo Adomynės kapinėse. Stribai pavėlavę pagrobti palaikus, ilgai jų ieškojo, tačiau nerado.

Išsami informacija

Partizanas, Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus gimė 1919 10 29 Zubiškių kaime (Kupiškio r.). Mokėsi Adomynės pradžios mokykloje. Ją baigęs gyveno ir dirbo tėvų ūkyje. Apie 1940 m. buvo išėjęs savanoriu į Lietuvos kariuomenę, bet po sovietinio perversmo grįžo į tėviškę. 1941 m. rudenį išėjo savanoriu į vokiečių kariuomenę Vermachtą. 1944 m. pavasarį grįžo į gimtinę, kur suorganizavo Šimonių valsčiaus Tėvynės apsaugos būrį. 1944 m. vasarą pasitraukė į Žemaitiją, įstojo į Lietuvos laisvės armijos „Vanagų“ dalinį. 1945 m. sausio 21 d., kaip desantininkų grupės vado pavaduotojas slapyvardžiu Antanas Rickus, buvo parskraidintas į gimtinę ir su 8 desantininkais parašiutu nuleistas netoli Kupiškio. A. Starkus, pasirinkęs Blindos slapyvardį, Šimonių girioje suorganizavo partizanų būrį, kuriam vadovavo iki 1946 m. pavasario. Būriui įsijungus į Šarūno rinktinę, buvo šios rinktinės Algirdo kuopos vadas. 1947 m. gegužės 1 d. įkūrus naują Algimanto apygardą, A. Starkus-Blinda buvo paskirtas Algimanto apygardos vado Antano Slučkos-Šarūno pavaduotoju, nuo 1947 m. birželio 30 d. buvo Šarūno rinktinės vadas. 1948 m. spalio mėnesį, A. Starkus, pasikeitęs slapyvardį ir tapęs Monte, buvo paskirtas Algimanto apygardos vadu. Jis organizavo partizaninę veiklą šiaurinėje dabartinio Anykščių rajono dalyje. Tarp partizanų A. Starkus-Montė garsėjo kaip geras bebaimis karys, daugeliu atveju tik jo vadovavimo, geros orientacijos dėka partizanai prasiverždavo iš rusų kariuomenės grupuočių apsupties. Organizavo aktyvią pasipriešinimo kovą, nuolat rengdavo pasalas ir įvairias akcijas. Žuvo 1949 11 01 prie Priegodo ežero (Anykščių r.) Šimonių girioje – susisprogdino kartu su bendražygiais, kareiviams apsupus Algimanto apygardos štabo bunkerį. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje. Vėliau artimieji juos slapta perlaidojo Adomynės kaimo kapinėse.

1989 m. lapkričio 1 d. jo ir kitų 7 žuvusių partizanų atminimui kapinėse atidengtas paminklinis akmuo su įrašu „Žuvusiems už Lietuvos laisvę 1949 m. lapkričio 1 d.“. Laisvės gynėjų žūties vieta Šimonių girioje įtraukta į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir paženklinta.