Išsami informacija

Gelgaudas Antanas 1792 04 27 - 1831 07 13 Šnaukštai (Klaipėdos apskr.; palaidotas Kisiniuose, Dovilų vlsč.), 1830–1831 sukilimo Lietuvoje vadas. Brigados generolas (1818). Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų. Palaikė Napoleoną I, 1812 savo lėšomis suformavo pėstininkų pulką. Vėliau stojo į Lenkijos kunigaikštystės karinę tarnybą. 1830 Lenkijoje vadovavo sukilėlių daliniams. 1831 05 29 žygyje į Lietuvą prie Raigardo (Balstogės vaivadija) sumušė Rusijos karinį dalinį. 1831 06 ties Gelgaudiškiu susijungė su generolo H. Dembińskio junginiu. Paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių vadu, prie savo štabo sudarė Laikinąją lenkų centrinę vyriausybę Lietuvoje. Apskrityse A. Gelgaudo pastangomis buvo atkurta sukilėlių valdžia. 06 11 įsakė generolams D. A. Chłapowskiui ir H. Dembińskiui žygiuoti į Vilnių; tikėjosi, kad Rusijos kariuomenė be mūšio apleis miestą. A. Gelgaudo vadovaujami Lietuvos sukilėliai ir Lenkijos kariuomenė 06 19 Panerių kautynes dėl Vilniaus pralaimėjo. Vėliau A. Gelgaudas stengėsi įsitvirtinti tarp Neries ir Šventosios nuo Kauno iki Ukmergės, organizavo Žemaitijoje ir kitur naujus sukilėlių pulkus. 07 08 jo kariuomenė bandė išvaduoti Šiaulius, bet Šiaulių kautynes pralaimėjo atvykusiems Rusijos rezervinės armijos junginiams. Rusijos kariuomenei užkirtus kelią į Lenkiją A. Gelgaudas atsitraukiančią į Prūsiją sukilėlių kariuomenę suskirstė į 3 dalis. 07 13 sukilėliams pereinant sieną kilus sąmyšiui buvo nušautas sukilėlių kapitono S. Skulskio.